Kas tai?

Man jau ilgai neduoda ramybės vienas klausimas.. kas yra MEILĖ? vieni sako,kad tai pats geriausias jausmas pasaulyje. Bet kodėl tada jis suteikia mum tiek skausmo? Kiti sako,kad meilė amžina. Bet kodėl tada pasaulyje tiek daug skirybų? Manau vieno atsakymo nėra. Kiekvienam skirtingai. Juk būna,kad dar būdami darželyje jie vienas kitą įsimyli ir nugyvena gražų gyvenimą, kol mirtis juos išsikira. Sakot panašu į gražią romantinę dramą? Bet taip būna! Žinoma, labai retai, bet būna. Juk kiekvienas pasakys,kad kai esi įsimylėjas, nieko daugiau aplinkui nematai, tik tą žmogų. Kaikurie skeptikai mano, kad įsimylėt neverta, nes paskui laukia labai skaudžios skirybos. O aš jiem atsakyčiau,kad gyvenimas TIK vienas. Daugiau nebus. Dabar mes rašome ne į juodraštį,kaip daug kas norėtų galvoti, o į švaraštį. Viskas ką padarome, pasakome, pagalvojame yra realu. Grįžtant prie temos, manau,kad įsimylėti yra verta. Juk niekada negali žinoti,kada tavo gyvenimas baigsis. Gal tave partenks mašina sekančiame posukyje, o gal nugyvensį ilgą gyvenimą. Reikia išnaudoti visas galimybes. Manau visi norėtume meilės lyg pasakoje. Bet būtų neįdomu, nes pasakose meilė yra tobula, o tobulumas- neįdomu. Juk visada norisi kažko siekti. Žinoti,kad tobulumui ribų nėra. Taip pat ribų nėra meilei. Bet juk meilė turi ir blogų pusių. Kiek savižudybių padaroma, dėl nesekmingos meilės? Kiek žmogžudysčių. Meilė,kaip narkotikas. Kuo jos daugiau gauni, tuo daugiau norisi. O perdozavus pridarai nesamonių. Todėl reikia būti protingiems ir atsargiems, nepamesti galvos visiškai. Bet šiek tiek galima. Juk taip gražu žiūrėti į panelę, kuri proto ribose pametusi galvą, visada linksma, žvali, šypsosi, kartais net šokinėja iš laimės. Ir taip miela žiūrėti į vaikiną, kuris nervinasi dėl kiekvieno kito vaikino žvilgsnio į jo merginą. O į juos kartu žiūrėti yra pasaka. Kaip jų akys tiesiog degte dega iš meilės. Manau,tai yra pats gražiausias ir mieliausias vaizdas.
Girdėjau,kad daug kas sako,kad paauglystėje meilės nėra. Jie LABAI klysta. Kodėl meilė gali būti,tik kai tau sueina daugiau nei 20 metų? Kas taip pasakė? Senos turgaus bobos, kurios gyvenimo nemačiusios? Jos KLYSTA ir labai smarkiai. Paauglių meilė būna viena stipriausių ir aistringiausių. Nes tik paaugliai gali visiškai pamesti galvas, apie nieką negalvoti. O susaugusieji to padaryti negali. Jų galvose visada sukasi tūkstančiai minčių. Apie darbą, namus, vaikus, daugus.. Jie negali tiesiog 'atsijungti' nuo pasaulio,nes turi per daug kvailų įsipareigojimų,kurios patys bėja ir sukūrė. O MES paaugliai galim. Todėl mes labiausiai ir įsimylim. Ir mum išsiskyrimus pergyventi yra žymiai sunkiau. Suaugusieji į viską žiūri su protu, viską apgalvoja ir stengiasi išlikti šalti visame kame. O mes į darbą paliedžiam emocijas. Jos tiesiog užvaldo mus. Nieko aplinkui nematom, tik save ir savo problemas. Dažnai imamės kraštutinumų, kaip pvz: savižudybė.

Taigi baigdama šitą monologą, noriu pasakyti vieną dalyką. Įsimylėti,mylėti, pamesti galvą yra VERTA. Gyvenimas tik vienas ir nežinai,kada gali visko netekti.